Po pergalės LUC 2025 | Berlin "Nesu tikra, kaip tai paaiškinti, bet šią pergalę jutau dar prieš jai įvykstant. Prieš paskelbiant rezultatus mintyse kreipiausi į Dievą ir Visatą sakydama: ‘Jei man to tikrai reikia, tebūnie tai mano!’ Ir kai išgirdau savo vardą, supratau, kad tai tikrai mano! Prisimenu tik drebančius kelius, o prieš akis prabėgo visi 10 kelio metų, nesėkmės, klaidos ir abejonės. Tarsi viso to būtų reikėję būtent šiai akimirkai."

Olena

"Mano mintys buvo: ‘Negi aš tai padariau? Pirma vieta??? Aš savimi taip didžiuojuosi.’ Aš labai bijojau — man buvo baisu net tiesiog važiuoti, jau nekalbant apie dalyvavimą. Minčių buvo nedaug, bet emocijų kur kas daugiau. Tas džiaugsmas, kai įrodai sau, kad gali, ir pasaulis tai mato, ir visa tai vyksta ne šiaip sau 👌🏻 Tada buvo laimės šokas ir suvokimas, kad aš ČEMPIONĖ 😍 Tokio jausmo nenusipirksi už jokius pinigus šiame pasaulyje. Daug kartų norėjau atsisakyti vienos nominacijos iki pat paskutinės dienos, bet kažkodėl neišdrįsau."

Maryna

«Man mano darbas — tai ne tik profesija. Tai pašaukimas, kurio dėka padedu moterims kasdien jausti pasitikėjimą savimi, grožį ir įkvėpimą. Kai išgirdau, kad būtent aš užėmiau pirmąją vietą, man tarsi žemė iš po kojų išsprūdo. Viskas aplinkui tapo neryšku, nieko neprisiminiau, tik jaučiau, kaip širdis sprogsta iš laimės. Ir tą akimirką tiesiog negalėjau sulaikyti ašarų — jos ritosi pačios, tokios stiprios, tikros džiaugsmo ašaros, kurių nebuvo įmanoma sustabdyti. Nesivaldžiau — tiesiog verkiau iš neįtikėtinos laimės, iš suvokimo, kad tai nutiko būtent man. Tai buvo akimirka, kai susimaišė pasididžiavimas, palengvėjimas, dėkingumas ir beribė meilė savo darbui. Tada supratau, kad visos pastangos, bemiegės naktys ir tikėjimas savimi nebuvo veltui».

Mariana

«Tiesą sakant, į čempionatą važiavau ne medalių — važiavau kritikos, patirties, naujų žinių. Bet kai išgirdau, kad užėmiau trečiąją prizinę vietą „Total Blond“ nominacijoje, man tiesiog užgniaužė kvapą. Tai buvo neįtikėtinas jausmas — pasididžiavimas, susižavėjimas, tikėjimas savimi. Jau ruošiausi namo, dar iki galo nesuvokusi, kas įvyko, ir staiga — „Airtouch“ nominacijoje paskelbia mano pavardę antrajai prizinei vietai. Mano širdis pradėjo pašėlusiai plakti, kvapas vėl sustojo, o ašaros pačios tvenkėsi akyse. Mane tiesiog užplūdo emocijos — iš laimės, iš nuostabos, iš dėkingumo. Tai buvo kažkas neįtikėtino. Akimirka, kurią prisiminsiu amžinai».

Alina

«Buvau tikra, kad užimsiu prizinę vietą savo nominacijoje, bet kai pradėjo skelbti 3-iąją ir 2-ąją vietas ir mano vardas nenuskambėjo, emocijos pasiekė viršūnę. Kai paskelbė, kad užėmiau 1-ąją vietą, vienu metu apėmė pasididžiavimas savimi ir kartu buvo sunku patikėti».

Olia

«Kai tarp koloristų konkurso prizininkų buvo paskelbtas mano vardas, pajutau jaudulį, džiaugsmą ir dėkingumą. Tai buvo akimirka, kai ilgametis darbas, patirtis ir meilė savo veiklai susiliejo į tikros profesinės sėkmės jausmą. Man šis įvertinimas — ne tik pergalė, bet ir mano stiliaus, skonio bei atsidavimo profesijai pripažinimas. Jis patvirtino, kad nuolatinis tobulėjimas ir nuoširdus įkvėpimas visada duoda rezultatų. Ši patirtis įkvepia mane ne tik tobulinti techniką ir atrasti naujus grožio atspalvius, bet ir dalintis žiniomis su savo mokiniais — perduoti jiems savo patirtį, remti jų augimą ir kartu atrasti beribį spalvų pasaulį».

Svitlana

«2025 metai man tapo ypatingi. Aš pirmą kartą dalyvavau „Level Up Champions 2025“ čempionate Berlyne ir užėmiau 2-ąją vietą „Volume Queen“ nominacijoje. Šių emocijų neįmanoma perduoti žodžiais — juk važiavau ten tiesiog dalyvauti, įgyti patirties, pasisemti įkvėpimo, pamatyti, kaip dirba kiti meistrai. Bet kai mane pakvietė į sceną, pajutau tikrą susižavėjimą. Tai buvo nepamirštamos akimirkos — džiaugsmas, pasididžiavimas ir suvokimas, kad esu teisingame kelyje. Šis čempionatas man tapo ne tik apdovanojimu, bet ir augimo tašku bei įsitikinimu, kad galiu daugiau. Ir nors mano kaip meistrės kelias tik prasideda, jau tikrai žinau: svarbiausia — tikėti savimi, įdėti sielą ir niekada nesustoti».

Valeriia

«Visada ieškau, visada judu. Bet jau dabar žinau — tai, ką kūriu, turi savo energiją, ir būtent tai daro mano darbus ypatingus. Kai mane pakvietė ant pjedestalo, tai tapo akimirka, kurią prisiminsiu amžinai. Man lipimas ant scenos buvo visiškas netikėtumas — tarp dešimčių dalyvių, tikrų meistrų ir savo srities ekspertų, nesitikėjau išgirsti savo vardo. Žiūrėjau į visus aplinkui — tokius stiprius, pasitikinčius savimi, patyrusius — ir netikėjau, kad galiu stovėti šalia jų. Bet tą akimirką supratau: teisėjai pamatė manyje tai, kuo aš pati dar ne iki galo tikėjau. Šis pripažinimas man tapo simboliu, kad kelias, kurį pasirinkau, yra teisingas. Ne tiesiog darbas, o pašaukimas. Kiekviena kapsulė, kiekviena plaukų sruoga, kiekvienas rankų judesys — dabar tai ne tik technika, bet meistro sielos dalelė, mokančio moterišką grožį paversti menu».

Kateryna

«Man grožis — tai ne tik išvaizda, bet ir pasitikėjimas savimi, kurį kasdien padedu atrasti savo klientėms. Kai scenoje nuskambėjo mano vardas kaip nugalėtojos „Lengvų garbanų“ nominacijoje, aš akimirkai sustingau. Atrodė, kad širdis sustojo, o paskui sprogo iš džiaugsmo. Galvoje prabėgo visos bemiegės naktys, treniruotės, kursai, abejonės ir tikėjimas savo jėgomis. Tai buvo akimirka, kai pajutau — visa tai nebuvo veltui. Mane užplūdo pasididžiavimas, dėkingumas ir neįtikėtina laimė. Stovėjau su šypsena, jausdama, kaip išsipildė dar viena svajonė».

Anna

«Paskelbus mano vardą tarp čempionato prizininkų, viduje viskas sustojo. Tai buvo ta akimirka, kai kasdienio darbo metai, technikos tobulinimas, mokymai įvairiose šalyse ir meilė savo darbui susiliejo į viena — tikro profesinio triumfo pojūtį. Į šį čempionatą atvykau su giliu savo jėgų suvokimu. Žinojau, kiek nueita — nuo nuosavos studijos Juodkalnijoje iki dėstymo JAV, nuo pirmųjų klientų iki tarptautinių mokinių ir nuolatinio siekio tobulėti. Žinojau, kad esu tarp stipriausių. Ir kai nuskambėjo mano vardas, tai nebuvo tiesiog maloni žinia — tai buvo viso nueito kelio patvirtinimas. Man šis įvertinimas — ne tiesiog apdovanojimas, bet stiliaus, darbo, atsidavimo profesijai ir tikėjimo savimi pripažinimas. Tačiau taip pat labai aiškiai suprantu: tikrasis meistriškumas niekada neturi ribų. Yra kur augti, yra tikslų, kurie dar laukia ateityje. Ir aš esu pasiruošusi eiti toliau — mokyti, įkvėpti, kūrti grožį ir pasitikėjimą kiekviename žmoguje, kai ateina pas mane. Ši akimirka tapo svarbiu žingsniu mano didžiajame kelyje. Ir tai tik pradžia 🏆✨»

Yelyzaveta

«Nežinau, kas dėl ko važiavo į šį čempionatą... O štai aš — dėl ryškių emocijų, žinoma, ir dėl pergalės! Pajusti save gyvą (to mums, deja, šiuo metu trūksta). Gyvą ir kupiną jėgų, būti čia ir dabar, tikrą, trokštančią, galinčią! Nes už kasdienio, kruopštaus, rutininio darbo ne visada objektyviai įvertini savo profesinį lygį. Tai, kad šį rudenį buvau Berlyne, jau yra lygis. Esu dėkinga akimirkai, kai Nastios „stories“ pamačiau informaciją, kad įvyks toks renginys. Nei sekundės dvejonių, net dar nežinodama kainos, nusprendžiau, kad privalau ten būti, tarp stiprių, tarp geriausių. Nes nemažai žmonių turi profesinę patirtį, bet iki šiol negalėjo jos išmatuoti. Kaip sakoma, save parodyti ir į žmones pažiūrėti. O žiūrėti buvo į ką — žvaigždžių paradas. Ir tarp tų žvaigždžių nuskambėjo mano vardas. Ar malonu? Žinoma, pasididžiavimas ir tuo pat metu priminimas, kad kiekvienas vardas — tai ne atsitiktinė loterija, o vaisingas, sąmoningas darbas kiekvieną dieną. Ir dabar mes turime 365 tokias dienas pasiruošti kitam „Level Up“, jau Barselonoje. Laikas prasidėjo, susitiksime po metų, bet aš jau būsiu teisėjų sudėtyje. Merginos, kurios buvo mūsų teisėjos, sako — nebuvo lengva!»

Svitlana

«Kai nuskambėjo mano vardas, laikas tarsi sustojo. Akimirkai širdis suplakė taip garsiai, kad užgožė viską aplinkui — aplodismentus, pranešimus, net mano pačios mintis. Tada atėjo suvokimas: tai nutiko. Visos tos partijos, įtempti ėjimai ir paskutinės pastangos — jos nebuvo veltui. Džiaugsmo banga užliejo su kaupu. Triumfo jausmas susimaišė su lengvu šoku: aš tikrai tarp geriausių. Kitų žvilgsniai, šypsenos, nuoširdūs sveikinimai — viskas atrodė šiek tiek nerealu, tarsi sapnas. Tai nebuvo tiesiog akimirka — tai buvo vidinė pergalė, įrodymas sau, kad galiu, kad esu verta, kad žaidime, kaip ir gyvenime, teisinga strategija, šiek tiek rizikos ir tikėjimas savimi — daro stebuklus».

Nadiia

«Dalyvavimas čempionate man buvo visiškai spontaniškas sprendimas. Tačiau ryškiausiu prisiminimu liko ne pačios varžybos, o tikras emocijų sūkurys, kurį patyriau vos per vieną parą. Iš pradžių — susižavėjimas ir smalsumas, susitikimo su kolegėmis laukimas, noras pasisemti įkvėpimo iš šios didingos grožio šventės atmosferos. O paskui — nusivylimas ir net neviltis, kai pirmą kartą pamačiau savo modelį ir supratau, kad jos plaukai visiškai netinka „Air touch“ nominacijai, kurioje buvau užsiregistravusi. Iki starto buvo likę mažiau nei 12 valandų. Suvokiau, kad su tokio tipo plaukais reikia dirbti labai švelniai, neskubant, ir jau beveik buvau nusprendusi pasitraukti. Bet Marijanos dėka, kuri rado tinkamus žodžius ir įtikino mane nepasiduoti, pakeičiau savo sprendimą. Pagal čempionato sąlygas reikėjo iš anksto paruošti vieną galvos pusę, o varžybų metu — atlikti darbą kitoje dalyje. Taigi ėmiausi pradinio etapo, išsikėlusi pagrindinį tikslą — išsaugoti modelio plaukų kokybę, net jei tai sumažins sėkmės galimybes. Čempionato dieną tiesiog sąžiningai dirbau savo darbą, suprasdama, kad pergalės tikimybė beveik nulinė. Tačiau tam tikru momentu man pasirodė, kad mane palaiko visas pasaulis — pažįstami ir nepažįstami žmonės. Darbuotojai vietoje klausė, ar viską turiu, ar dar ko nors reikia, teisėjai domėjosi kiekvienu proceso etapu, o aš jaučiau Ukrainoje likusių draugų ir artimųjų palaikymą. Ir, žinoma, didžiule atrama tapo mano sūnus, kuris tą dieną buvo kartu. Realiai vertinau situaciją ir net nesitikėjau prizinės vietos. Todėl, kai per apdovanojimus nuskambėjo mano vardas, akimirkai tiesiog sustingau iš nuostabos. O paskui, eidama raudonu kilimu link pjedestalo, pajutau, kaip abejonės ištirpo, užleisdamos vietą susižavėjimui, džiaugsmui, dėkingumui ir suvokimui, kad neįmanoma — įmanoma! Esu be galo dėkinga visiems, kurie manimi tikėjo, kurie palaikė žodžiu, darbu ar tiesiog mintimis. Ir ypatingas ačiū mano nuostabiam, kantriam modeliui, be kurio ši istorija būtų buvusi visiškai kitokia».

Larisa

«Kai lipau į sceną, širdis plakė taip, tarsi visas pasaulis akimirkai būtų sustojęs. Akimirkos, kai nuskambėjo mano vardas ir man įteikė medalį, neįmanoma perduoti žodžiais. Tai buvo laimė, pasididžiavimas ir dėkingumas vienu metu. Antroji vieta tarp tokių stiprių ir talentingų meistrų man yra didelė garbė. Konkurencija buvo sąžininga, gyva, įkvepianti. Tą akimirką pajutau, kad visa tai, ko siekiau, nebuvo veltui».

Kateryna

«Kai išgirdau savo vardą, mano emocijos neturėjo ribų. Pirmiausia pajutau šoką, nuostabą ir susižavėjimą. Bet paskui tai peraugo į mažą pasididžiavimą savimi. Ir apskritai pasididžiavimą tuo, kad iš viso atėjau į čempionatą, neišsigandau ir dar užėmiau 3-iąją vietą — mano gyvenime plaukų srityje tai apskritai pirmasis mano medalis ir taip pat pirmasis mano „Level Up“ čempionatas. Bet pasakysiu sąžiningai, kad šis čempionatas man suteikė daugiau pasitikėjimo savo veiksmais ir atvėrė akis, kad jei labai nori, viską šiame gyvenime galima pasiekti. Ir dabar žinau tikrai, kad tai buvo pirmas, bet ne paskutinis mano čempionatas, kaip ir apdovanojimai».

Andzhela